Lietuvos suaugusiųjų mokymo centrų vadovų asociacija
ES SF Trečiojo amžiaus asmenų mokymai Biržų r., Kupiškio r., Rokiškio r. savivaldybėse
Mokymų programa. Temos problematika
Lietuvoje kaip kitose ES šalyse daugėja senyvo amžiaus asmenų. Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis ir prognozėmis Europos Sąjungoje 65 metų amžiaus ir vyresni gyventojai, 2005 metais sudarė – 17 proc. visų gyventojų. Manoma, kad asmenų sulaukusių 65 ir daugiau metų skaičius Europos Sąjungoje padidės nuo 75 mln. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 701,2 tūkst. 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių, tai sudarė 21,6 % visų gyventojų. Prognozuojama, kad 2060 m. pradžioje beveik 37 procentai Lietuvos gyventojų bus pagyvenę žmonės.
Gyventojų senėjimas yra sudėtingas reiškinys, sukeliantis įvairių socialinių ir ekonominių pasekmių, psichologinių problemų. Būtina ieškoti būdų, kaip išvengti dėl gyventojų senėjimo kylančių problemų, pasinaudoti galimybėmis, kurias atveria pailgėjęs darbingas gyventojų amžius.
Vyresni kaip 55 metų amžiaus žmonės susiduria su daugeliu problemų užimtumo srityje. Darbo rinkai vis mažiau reikia nekvalifikuoto arba mažai kvalifikuoto darbo. Laiku neįgiję reikiamos kvalifikacijos vyresni žmonės dažniau atleidžiami iš darbo, tačiau pensijinio amžiaus didinimas dar neleidžia jiems tapti pensininkais. Pensijinio amžiaus žmonėms sunku prisitaikyti prie naujo gyvenimo tarpsnio, kai atsiranda daug laisvo laiko, sumažėja finansinės galimybės, mažėja bendravimo partnerių, retėja susitikimai su pažįstamais, bendradarbiais. Dėl to pagyvenę žmonės tampa tarytum izoliuoti nuo aktyvios visuomenės dalies, o savęs suvokimas kaip neproduktyvaus ar nereikalingo sukelia daug psichologinių problemų.
Taikomi metodai
Mokymuose taikomi andragoginiai darbo metodai darbo principai, kuriais kuriamos naujos mokymosi galimybes vyresnio amžiaus žmonės. Suaugusiųjų švietimas grindžiamas įvairiomis filosofinėmis ir psichologinėmis teorijomis ir koncepcijomis. Mokymuose remiamasi konstruktyvistine mokymosi teorija, kurios nuostatos tinkamos trečiojo amžiaus asmenų mokymui ir mokymuisi. Mokymasis suprantamas kaip aktyvi veikla, kuriai būdinga:
⦁ augimas;
⦁ praktinės veiklos;
⦁ bendravimas ir bendradarbiavimas;
⦁ besimokančiojo aktyvumas ir vidinė kontrolė.
Mokymas(is) remiasi šiais principais:
⦁ į besimokantįjį sutelktas mokymas;
⦁ tinkamos emocinės aplinkos sukūrimas ir nuolatinis dėmesys senjorų patirties raiškai;
⦁ grįžtamasis ryšys;
⦁ leidimas besimokantiesiems daryti „klaidas“;
⦁ mokyme naudojami į besimokantįjį orientuoti metodai, atsižvelgiant į jų patirtį;
⦁ besimokantysis konstruoja savo žinias;
⦁ kompiuterių tinklų įdiegimas į mokymosi procesą;
⦁ tinkamų ir palaikančių mokymosi erdvių ir aplinkų parinkimas.
Mokymų kokybė
⦁ Prieš kiekvienos dienos mokymus lektorius kartu su besimokančiais detalizuoja mokymų dalyvių lūkesčius. Atsižvelgiant į besimokančiųjų išsakytus pageidavimus koreguojamas mokymo turinys;
⦁ Po kiekvienos mokymų dienos atliekamas lektoriaus mokymų vertinimas;
⦁ Mokymų pabaigoje atliekama anketinė apklausa.
Mokymų programos
Sveika gyvensena
Modulis skirtas ugdyti trečiojo amžiaus asmenų sveikos gyvensenos kompetenciją: suteikti sveikatos žinių, pozityviai keisti nuostatas, sveikatą suprantant kaip svarbiausią žmogaus vertybę, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius, šias žinias ir nuostatas taikant kasdieniame gyvenime.
Meninis ugdymas
Modulis skirtas trečiojo amžiaus asmenims sudaryti galimybes plėtoti menines/kūrybines kompetencijas. Atskleidžiama, kad kryptingai ugdant pagrindinius raštingumo, dailės bei muzikos sklaidos gebėjimus gali būti vystoma socialinė, kultūrinė ir komunikacinė asmens kompetencija, kaip ugdant kūrybinius įgūdžius, skatinamas gebėjimas mokytis ir plečiamos aktyvios veiklos galimybės kūryboje, socialiniame ir kultūriniame visuomenės gyvenime.